Poetui Justinui Marcinkevičiui Atminti

Žinau, kad čia visai visai ne į temą, bet kas dar nežino, tai Vasario 16 rytą (2011) mirė J. Marcinkevičius ir šią temą sukūriau In Memoriam. Gal kas žino gerų jo eilėraščių? Parašykit jų pavadinimus.. Ką apskritai manot apie šį poetą...

Man asmeniškai šis poetas vienas geriausių, jis vienas geriausių laisvės vaikų, kurie skleidžia ir garbina Lietuvišką žodį. Bėje per LRT programa In Memoriam...

Man labai gaila jo, neveltui vakar mes su pussesere kažkaip keistai jautėmės...

Prisimenu pradinėse mokė tokią daina J. Marcinkevičiaus

Tai gražiai mane augino
laukas, pieva, kelias, upė,
tai gražiai už rankos vedė
vasaros diena ilga.

Tai gražiai lingavo girios,
uogų ir gegučių pilnos,
tai gražiai saulutė leidos,
atilsėlį nešdama.

Tai gražiai skambėjo žodžiai:
laukas, pieva, kelias, upė.
Tai gražiai iš jų išaugo
vienas žodis: L i e t u v a.

Justinas Marcinkevičius Sapnas
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
- Ką gi tu matei Mėnuly?
- Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Mus trečioj klasėj mokė, penktoj skaitovų konkurse skaičiau...


DAINUOJU LIETUVĄ

Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,
išaugusį iš pelenų,
kaip savo rūpestį didžiausią,
kuriuo lyg vieškeliu einu.

Laukų ir pievų žalias šilkas
nuo durų slenksčio lig dangaus.
Protingos krosnies kvapas šiltas —
visai kaip artimo žmogaus.

Atsidaryk man, atsiverk man
visom širdim — kaip šaltiniu,
leisk pažiūrėt į šitą versmę
gyvos kalbos, gyvų žmonių!

Dar viskas gyva, viskas rėkia
kapais, muziejais, žaizdomis.
Imu į ranką duonos riekę
ir taip kalbuosi su jumis.

Kalbuos per vandenį, per duoną,
per orą, ugnį, per medžius.
Girdžiu iš visko, kas man duota,
jus — kaip lietuviškus žodžius.

Užuojautą. Poetui. Lietuvos patriotui ir jos mylėtojui. Tegul ilsisi Ramybėje.

Gaila kad Justinas Marcinkevičius mirė.

Labai man gaila šio poeto labai daug eilėraščių esu Jo skaičiusi

LOPŠINĖ GIMTINEI IR MOTINAI

Laukai gražiai sugulę,
miškai gražiai sužėlę,
baltoji mano gulbe,
juodų arimų gėle!

Kiek rovė — neišrovė.
Kiek skynė — nenuskynė.
Todėl, kad tu — šventovė.
Todėl, kad tu — tėvynė.

Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta —
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.

Atrodo, kad lig šiolei
per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai,
po ta skara užmiegam.

Užmik ir tu, motule,
juodų arimų gėle!
Vaikai gražiai sugulę.
Rugiai žaliai sužėlę.

Labai gerai pagalvokit apie šį eilėraštį. Raskite pagrindinę mintį Ji tikrai gili.

Labai gerai pagalvokit apie šį eilėraštį. Raskite pagrindinę mintį Ji tikrai gili.

Pagrindines minties nerasiu, bet labai gražūs jo eilėraščiai ( j.Marcinkevičiaus) Tėvyne - brangi gimtinė.

Aš manau kad pagrindidnė mintis buvo pasakyti kaip jis myli LIETUVĄ.

Panašiai bet yra ir kitos kelios ir teumpos mintys

MisGrudge rašo:Panašiai bet yra ir kitos kelios ir teumpos mintys

Gal pagrindinė mintis yra tokia:?
1.Graži Lietuva.
2.Kad ir kokia būtų ta mūsų Lietuva ji vistiek brangiausia
3. Lietuva - antra mūsų mama. Kuri mūs mokė, augino...

Ahaaa...
Kiek rovė — neišrovė.
Kiek skynė — nenuskynė.
Todėl, kad tu — šventovė.
Todėl, kad tu — tėvynė.

Šitam posme kalba apie tai kaip daug kas bandė palaužti Lietuvą (karais), bet niekam nepavyko).

Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta —
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.

Čia apie emigraciją ir apkalbas.. Žodžių aš dažniausiai ieškau minties kiekvienam posme

Gražūs jo eilėraščiai

mano megstamiausias eilerasciu kurejas!!!! jis atskleidzia tikraja lietuva moka ja parodyti is grazios puses, minusus pavercia pliusais. Gaila kad tokio zmogaus nusipelniusiam lietuvai nebera